Apie tai, kad ateiviai egzistuoja, pasaulis pirmą kartą išgirdo 1947 m. birželio 24 dieną. Tą istorinę dieną 32 metų amerikietis inžinierius Kenetas Arnoldas, skrido savo nuosavu nedideliu „Callair“ lėktuvu virš Uolėtųjų kalnų ir pamatė devynis keistus objektus, kurie, jo teigimu, greitai skriejo virtine maždaug trijų kilometrų aukštyje ir kas kiek laiko skleidė labai ryškius šviesos signalus ir apšviesdavo Keneto lėktuvą.
Nors iš pradžių Kenetas Arnoldas galvojo, kad tai yra reaktyviniai lėktuvai, vėliau jis aiškiai pamatė, kad tai netiesa, nes šie ‘lėktuvai’ atrodė kaip lėkštės ir neturėjo lėktuvams įprastų uodegų. Pilotas apytikriai išmatavo objektų dydį ir greitį, kuris pasirodė daug didesnis už tą, kokiu galėjo skraidyti ano meto lėktuvai. Kai Kenetas Arnoldas papasakojo apie savo patirtį kitiems žmonėms, žinia ‘skraidančias lėkštes’ sukėlė didžiulį susidomėjimą ir buvo padaryta išvada, kad ateiviai egzistuoja.
Anuomet jų laivai dažniausiai vadinti skraidančiomis lėkštėmis arba skraidančiais diskais, o terminas NSO (neatpažintas skraidantis objektas) atsirado gerokai vėliau. Nuo to laiko paslaptingos ateivių skraidančios lėkštės buvo užfiksuotos ne kartą, bet iki šiol jų paslaptis neatskleista.